BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kokios vertybės apleidžia mūsų visuomenę?

Jeigu paimtume lapą popieriaus ir surašytume pagrindines vertybes, kuriomis turėtų vadovautis kiekvienas žmogus, susidarytų netrumpas sąrašas. Ir jei visi  kasdien, kiekvieną akimirką, jas visas puoselėtume pasaulis būtų panašus į rojų. Tačiau taip nėra, nes galime sudaryti ir antrą - antivertybių sąrašą.  Žmonės susikuria tik sau priimtiną komplektą, kuriuo vadovaujasi gyvenime, įtraukdami ne tik teigiamas, bet ir neigiamas savybes. Stebėtina tai, kad dabartinėje demokratiškoje visuomenėje kai kurios vertybės pradeda nykti, grimzti užmarštin kaip nebeaktualios šiuolaikiniam žmogui, o į jų vietą veržiasi antivertybės, dėl kurių mūsų visuomenė pamažu praranda moralę ir tampa vartotojiška, sumaterialėjusi, net antihumaniška. Imanuelis Kantas yra pasakęs, kad „žmonės bėgtų vienas nuo kito, jei nuolat matytų vienas kitą visiškai tokius, kokie jie yra”. Taigi, kol nematysime, ką darome neteisingai ir iš naujo nesudėliosime savo vertybių sąrašo, visuomenė nepasikeis ir net nesustos ristis žemyn.

Pirmoji, ir pati svarbiausia iš visų vertybių yra gyvybė. Kiekvienas žmogus gimsta tik kartą ir turi tik vieną gyvenimą, kurio niekam nevalia atimti. Ericho Marijos Remarko žodžias „Gyvenimas - tai kažkas per daug didinga, kad būtų galima žaisti”. O juk yra priešingai. Pagal statistiką didžiausias savižudybių skaičius Baltijos valstybėse, kur kasmet nusižudo apie 40 iš 100000 žmonių. Tačiau tai tik savižudybės, žmogžudysčių skaičiai taip pat didžiuliai. O kiek naujagimių paliekama sušalti ar numirti iš bado konteineriuose? Kiek nekaltų gyvūnų nukankinama ir paskandinama? Žmonių brutalumas ir negailestingumas tiesiog beribis.

Šeima, kaip vertybė, taip pat tampa nebesvarbi. Smurtas prieš meteris ir vaikus labai aktuali šių dienų problema, kurią nepaprastai sunku pažaboti. Dėl šios priežasties daug šeimų išyra, be to Europos Sąjungos tyrimų biuras „Eurostat” yra paskelbęs, kad Lietuva pagal skyrybų skaičių yra pirmaujanti senąjame žemyne. Tai tik dar labiau patvirtina, kad šeima yra nuvertinama, nebelikę tradicijų. Daugelis porų net neberanda priežasties santuokos įteisinimui. Taip daug paprasčiau, nes nusibodus gali laisvai išeiti ir vėl kartoti viską iš pradžių su kitu asmeniu, ir vėl sakyti: „mes šeima”.

Kaip nykstančią vertybę, galime įvardinti sąžiningumą, kuris yra patikimų santykių pagrindas. Labai lengvai jo trūkumas pastebimas tarp valdininkų ir politikų. Žiniasklaida kasdien atskleidžia melą: nelegali namų statyba, kyšių ėmimas, neaiškiomis aplinkybėmis dingstančios didelės sumos pinigų. Paklausti jie kaip galėdami išsisukinėja, slapstosi. Ir štai kas vadovauja valstybei - žmonės, kurie rūpinasi tik savo gerove, žmonės su „išoperuota sąžine”.

Jaunosios kartos žmonės, kurių dauguma laiko save protingesniais ir linkę į kitus žiūrėti iš aukščiau, pamiršta labai svarbią vertybę - pagarbą. Jie nemandagiai elgiasi ne tik su savo bendraamžiais, bet ir su vyresniais žmonėmis. Nepagarba kito asmens požiūriui ar gyvenimo būdui dažnai neapsiriboja vien nemandagiu elgesiu, o reiškiasi gana brutalias būdais: viešu pasityčiojimu, pažeminimu, net psichologiniu smurtu. Visa tai atitinka jų moralės normas. Juozo Grušo dramoje „Meilė, džiazas ir velnias” atsiskleidžia grubus ir vulgarus vaikinų bendravimas ir elgesys su jų bendraamžėmis merginomis. Šiais laikas pagarbos nebuvimas dar labiau akivaizdesnis, tačiau niekas nebando keisti esamos situacijos, o gal net nemano, jog tai būtina?

Taigi, galima teigti, kad vertybės, sudarančios patį mūsų visuomenės pagrindą, yra. Pamažu, bet mes artėjame kritinio taško link, kai nebeliks nieko kito, kaip tik atsipyrus pakilti aukštyn arba nusiristi į bedugnę. Nepaisant to, mes gal ir nepasieksime tos ribos, jei tik galvosime optimistiškai, o panorėję kažką pakeisti visuomenėje, visų pirma kiekvienas pradėsime nuo savęs.

 

P.S. Tai rašinys lietuvių kalbos pamokai, prie kurio vakar visą vakarą praleidau. Toks jausmas, kad per egzaminą man liūdnai baigsis, nes per ilgai užtrunku rašydama rašinius. Gerokai per ilgai. Vien kol sumastau kaip mintį teisingai išreikšt kiek užtrunka. Uf…

Laikiu jūsų verdikto :)

 

(nuotrauka iš http://www.efoto.lt/user/6017/nuotraukos/tag/364)

Rodyk draugams

Jau seniai taip buvo…

Nepamenu,kada paskutinįsyk iš eilės atsėdėjau KETURIAS MATEMATIKOS pamokas! Na ir pirmadienis… Uf! Ir vis per savo tingejimą… Taip taip, kai reikejo nepasimokiau pakankamai, gavau penkis, o paskui sedžiu  ir galvoju: “gal reiktų eit perrašyt..?” Tai vat, perrašyt tai perrašyt, bet kadangi savaitgalį mokiausi planimetriją, tai kitkam laiko (ir noro) neliko :) Todėl pasiryžusi ir nusiteikusi, šiandien pasidariau vieną papildomą laisvą pamoką per kurią pasisprendžiau pas mokytoją uždavinius, per kitą parašiau ir… net atsikvėpt nespėjau, po pertraukos kitas kontrolinis (jau nebe perrašymas)! Jau nepaisant dviejų valandų įtempto mąstymo stogą rauna! Tai po to dar viena matematika… per kurią su klasioke jau daugiau juokėmės, nei mokėmės. Kas belieka, kai smegenys pradeda nebeveikt ir ten kur “pi” reikia traktuot kaip 180 laipsnių, atrodo kad ten 3,14 :) Po tokių kuriozų, tampa aišku, kad tai dienai visų mokslų mokslo jau tikrai gana.

Atrodytų, kas čia tokio? Keturios matematikos mat! Bet man, kaip labai nemėgstančiai šio dalyko tikrai reikėjo nusiteikti ir susikaupti, kad ne tik ištverčiau, bet dar ir kažką protingo parašyčiau. Kiek gi galima tais penketais mokytis???

Rodyk draugams

Laiko švaistymas ir jo tirpimo priežastys

Kartais pagalvoju, kad labai daug laiko iššvaistau veltui, ir, turiu pripažinti, daugiausiai to tuščiai praleisto laiko suryja šita prakeikta “dėžė” (likimo ironija: keikiu, bet be jos apsieiti negaliu). Taigi, kartais (dažnai) taip nutinka, kad atsisėdus popiet prie kompiuterio ekrano, nepastebiu kaip vakaras ateina. Visa tai turi konkrečias priežastis, kurias užsinorėjau čia išdėstyti kaip per išpažintį ir įvertinti jų naudingumą.

Pirmiausia, visiškai jokios konkrečios naudos nėra, kai pradedu žiūrėt filmus kelias dienas iš eilės ir net ne po vieną, o po kokius tris! Tada tai tikrai be reikalo prebėga laikas. Nesvarbu geras filmas, ar niekuo neišsiskiriantis, bet vistiek nieko naudingo nenuveikiu kol juos pažiūriu. Didelis minusas jei kalbėtume apie racionalų dienos laiko panaudojimą :) Bet aš stengiuosi nepasiduoti šiai savo silpnybei.

Taip pat jokios naudos neduoda “žaidimukai” :) ! Net gėda prisipažinti, bet esu apkrėsta FarmVille manija… “Juk tik penkiolika minučių per dieną ar dvi” - teisinu save. Beto atradau smagų spalvotų rutuliukų pašaudymą. Na, šitas entuziazmas jau turėtų greitai praeiti :) Taigi, prie žaidimų galiu dėti dar vieną minusą - jie man neduoda jokios naudos.

Pabandysiu pateisinti bent tą laiką, kurį praleidžiu mėgstamose svetainėse, nors ir jose per daug sugaištu :) Taigi, kasdien užsuku į www.efoto.lt, kad pasigrožėčiau naujomis nuotraukomis, kad kartkartėmis įkelčiau savo fotografijas (turiu mažą viltį, kad kada nors sulauksiu geresnių įvertinimų) ir tam, kad paskaityčiau vieną kitą straipsnį. Ne taip ir beprasmiška, tik kad gaištu skaitydama komentarus po kitų žmonių įkeltomis nuotraukomis, kurie net ne visada būna įdomūs. Visa kita turi šiokią tokią prasmę - randu šiek tiek teorinių ir praktinių žinių. Dedu minusą ties komentarų skaitymu, o šiaip neutralu.

O kaip dėl www.rasyk.lt ? Daug laiko skaitant įvairius kūrinukus (jau stengiuosi atsirinkti tik gerai įvertintus ir pakomentuotus) ir šiek teik teorinių žinių apie “rašymo praktiką” kurią linksmai ir aiškiai pateikia vienas šaunuolis :) Vertinimas krypsta kone pliuso link. 

Apie pažinčių svetaines kalbėt geriau nė nepradėsiu - riebus minusas, nors kartais ir ten galima sutikti įdomių asmenybių :)

Mano laiką taip pat suryja www.blogas.lt . Bet ne tiek įrašų kūrimas, kiek kitų blogų skaitymas. Tiesą sakant čia dažnai pasisemiu daug gerų esmocijų, minčių ir energijos. Ypač niekada nepamirštu paskaityti 120% blog’o. Energijos ir tikėjimo idėjomis ten tikrai 120 procentų! :) Išvada: blog’ai suryja krūvas valandų - negerai, lėkšti įrašai ir paauglių svaičiojimai apie meilę - minusas, vertingi, žinių ir pasitikėjimo suteikiantys blog’ai - pliusas, ir didelis. :)

Jau žadėjau dėti tašką bereikalingai išeikvoto laiko priežasčių sarašę, bet atsiminiau dar vieną. Tiesą sakant, ne toks ir bereikalingas, tačiau ypač atitraukiantis nuo namų darbų ruošimo ir taip pavagiantis kelias miego valandas. Laimei, ne kasdien. Taigi, pristatau - Skype! :) O taip, ši programėlė, labai naudinga kai nori nemokamai susisiekti su draugais, bet dažnai taip nutinka, kad pradedi tuščiažodžiauti ir kalbėti apie nieką, o laikas tai eina… Šio punkto nevertinsiu, nes nei pliusas nei minusas, o prie neutralių priskirti irgi nesinori :)

Reikėtų daryti išvadas, kad dažnai dalį laiko prie kompiuterio praleidžiu tikrai nevertingai. Tie naudingi dalykai, dažnai būna su visokiais pašaliniais intarpais, suryjančiais laiką, bet neduodančiais nieko mainais. Visi mano paminėti minusai yra tik bereikalinga informacija, kuri apkrauna mūsų smegenis. Jei turėčiau pakankamai valios, išjungčiau šia “dėžę” ir bent jau pirmiausia atlikčiau tai kas svarbu (namų (ir ne tik) darbus). Juk šiaip ar taip abitūros egzaminai ant nosies, o aš sau durnių volioju! Visų pirmiausia tai gėda pačiai prieš save.

Po pastarojo sakinio, pagal idėją, turėčiau ryžtingai išjungti kompiuterį ir atsiversti matematiką arba istoriją, arba, dar geriau, eiti miegoti. Bet kadangi šiandien penktadienis, o aš vis dar kaip tie pelėdžiukai -  ”neskaitykim, mama, šiandien - paskaitysime rytoj”. Rytoj pasimokinsiu. Gal :) Nors, kaip vienas žmogus man ilgą laiką “kalė į galvą” - jokių “gal”! Mokysiuosi ir be kalbų! Gana tingėti. Ta patį pasiūlyčiau ir kitems abiturientams. Nedaug liko, pasispauskim! :)

Rodyk draugams

Pradžia

Ji visada sunkiausia. Pirmas žodis, pirmas sakinys man niekada nebūna lengvas, tačiau perlipus šį barjerą galiu žengti į priekį.

Taigi, kaip kiekvienas turbūt žinote, gyvenimas yra toks sudėtingas mechanizmas, kurio niekad visiškai nesugebėsime perprasti. Jis nuolatos pateikia mums staigmenų. Štai ir dabar, net minties nebuvo, kad pirmame blog’o įraše pradėsiu kalbėti apie gyvenimą :). Tačiau man iškyla tokie patys klausimai kaip daugeliui žmonių: Kas gi tas mūsų gyvenimas? Kiek reikia šveisti, kad jis pradėtų spindėti? Kiek netikėtumų ir kiek kliūčių jis mums pateiks, bandant atrasti geriausią vietą jame?

Aš kaip tik dabar ir bandau išsiaiškinti šio mechanizmo prasmę, jo veikimo principą ir kokią įtaką mes galime jam turėti. Aš bandau gyventi, tačiau vis dar nesugebu praminti tako viena kryptimi. Blaškausi ir abejoju. Galbūt todėl pasiryžau rašyti blog’ą. Tikiuosi dėliodama mintis čia, geriau pažinsiu save. Tai bus mano pačios pasistatyta kliūtis (o gal gyvenimo staigmena? :) ), kurią stengsiuosi įveikti.

Rodyk draugams