BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kokios vertybės apleidžia mūsų visuomenę?

Jeigu paimtume lapą popieriaus ir surašytume pagrindines vertybes, kuriomis turėtų vadovautis kiekvienas žmogus, susidarytų netrumpas sąrašas. Ir jei visi  kasdien, kiekvieną akimirką, jas visas puoselėtume pasaulis būtų panašus į rojų. Tačiau taip nėra, nes galime sudaryti ir antrą - antivertybių sąrašą.  Žmonės susikuria tik sau priimtiną komplektą, kuriuo vadovaujasi gyvenime, įtraukdami ne tik teigiamas, bet ir neigiamas savybes. Stebėtina tai, kad dabartinėje demokratiškoje visuomenėje kai kurios vertybės pradeda nykti, grimzti užmarštin kaip nebeaktualios šiuolaikiniam žmogui, o į jų vietą veržiasi antivertybės, dėl kurių mūsų visuomenė pamažu praranda moralę ir tampa vartotojiška, sumaterialėjusi, net antihumaniška. Imanuelis Kantas yra pasakęs, kad „žmonės bėgtų vienas nuo kito, jei nuolat matytų vienas kitą visiškai tokius, kokie jie yra”. Taigi, kol nematysime, ką darome neteisingai ir iš naujo nesudėliosime savo vertybių sąrašo, visuomenė nepasikeis ir net nesustos ristis žemyn.

Pirmoji, ir pati svarbiausia iš visų vertybių yra gyvybė. Kiekvienas žmogus gimsta tik kartą ir turi tik vieną gyvenimą, kurio niekam nevalia atimti. Ericho Marijos Remarko žodžias „Gyvenimas - tai kažkas per daug didinga, kad būtų galima žaisti”. O juk yra priešingai. Pagal statistiką didžiausias savižudybių skaičius Baltijos valstybėse, kur kasmet nusižudo apie 40 iš 100000 žmonių. Tačiau tai tik savižudybės, žmogžudysčių skaičiai taip pat didžiuliai. O kiek naujagimių paliekama sušalti ar numirti iš bado konteineriuose? Kiek nekaltų gyvūnų nukankinama ir paskandinama? Žmonių brutalumas ir negailestingumas tiesiog beribis.

Šeima, kaip vertybė, taip pat tampa nebesvarbi. Smurtas prieš meteris ir vaikus labai aktuali šių dienų problema, kurią nepaprastai sunku pažaboti. Dėl šios priežasties daug šeimų išyra, be to Europos Sąjungos tyrimų biuras „Eurostat” yra paskelbęs, kad Lietuva pagal skyrybų skaičių yra pirmaujanti senąjame žemyne. Tai tik dar labiau patvirtina, kad šeima yra nuvertinama, nebelikę tradicijų. Daugelis porų net neberanda priežasties santuokos įteisinimui. Taip daug paprasčiau, nes nusibodus gali laisvai išeiti ir vėl kartoti viską iš pradžių su kitu asmeniu, ir vėl sakyti: „mes šeima”.

Kaip nykstančią vertybę, galime įvardinti sąžiningumą, kuris yra patikimų santykių pagrindas. Labai lengvai jo trūkumas pastebimas tarp valdininkų ir politikų. Žiniasklaida kasdien atskleidžia melą: nelegali namų statyba, kyšių ėmimas, neaiškiomis aplinkybėmis dingstančios didelės sumos pinigų. Paklausti jie kaip galėdami išsisukinėja, slapstosi. Ir štai kas vadovauja valstybei - žmonės, kurie rūpinasi tik savo gerove, žmonės su „išoperuota sąžine”.

Jaunosios kartos žmonės, kurių dauguma laiko save protingesniais ir linkę į kitus žiūrėti iš aukščiau, pamiršta labai svarbią vertybę - pagarbą. Jie nemandagiai elgiasi ne tik su savo bendraamžiais, bet ir su vyresniais žmonėmis. Nepagarba kito asmens požiūriui ar gyvenimo būdui dažnai neapsiriboja vien nemandagiu elgesiu, o reiškiasi gana brutalias būdais: viešu pasityčiojimu, pažeminimu, net psichologiniu smurtu. Visa tai atitinka jų moralės normas. Juozo Grušo dramoje „Meilė, džiazas ir velnias” atsiskleidžia grubus ir vulgarus vaikinų bendravimas ir elgesys su jų bendraamžėmis merginomis. Šiais laikas pagarbos nebuvimas dar labiau akivaizdesnis, tačiau niekas nebando keisti esamos situacijos, o gal net nemano, jog tai būtina?

Taigi, galima teigti, kad vertybės, sudarančios patį mūsų visuomenės pagrindą, yra. Pamažu, bet mes artėjame kritinio taško link, kai nebeliks nieko kito, kaip tik atsipyrus pakilti aukštyn arba nusiristi į bedugnę. Nepaisant to, mes gal ir nepasieksime tos ribos, jei tik galvosime optimistiškai, o panorėję kažką pakeisti visuomenėje, visų pirma kiekvienas pradėsime nuo savęs.

 

P.S. Tai rašinys lietuvių kalbos pamokai, prie kurio vakar visą vakarą praleidau. Toks jausmas, kad per egzaminą man liūdnai baigsis, nes per ilgai užtrunku rašydama rašinius. Gerokai per ilgai. Vien kol sumastau kaip mintį teisingai išreikšt kiek užtrunka. Uf…

Laikiu jūsų verdikto :)

 

(nuotrauka iš http://www.efoto.lt/user/6017/nuotraukos/tag/364)

Rodyk draugams

Jau seniai taip buvo…

Nepamenu,kada paskutinįsyk iš eilės atsėdėjau KETURIAS MATEMATIKOS pamokas! Na ir pirmadienis… Uf! Ir vis per savo tingejimą… Taip taip, kai reikejo nepasimokiau pakankamai, gavau penkis, o paskui sedžiu  ir galvoju: “gal reiktų eit perrašyt..?” Tai vat, perrašyt tai perrašyt, bet kadangi savaitgalį mokiausi planimetriją, tai kitkam laiko (ir noro) neliko :) Todėl pasiryžusi ir nusiteikusi, šiandien pasidariau vieną papildomą laisvą pamoką per kurią pasisprendžiau pas mokytoją uždavinius, per kitą parašiau ir… net atsikvėpt nespėjau, po pertraukos kitas kontrolinis (jau nebe perrašymas)! Jau nepaisant dviejų valandų įtempto mąstymo stogą rauna! Tai po to dar viena matematika… per kurią su klasioke jau daugiau juokėmės, nei mokėmės. Kas belieka, kai smegenys pradeda nebeveikt ir ten kur “pi” reikia traktuot kaip 180 laipsnių, atrodo kad ten 3,14 :) Po tokių kuriozų, tampa aišku, kad tai dienai visų mokslų mokslo jau tikrai gana.

Atrodytų, kas čia tokio? Keturios matematikos mat! Bet man, kaip labai nemėgstančiai šio dalyko tikrai reikėjo nusiteikti ir susikaupti, kad ne tik ištverčiau, bet dar ir kažką protingo parašyčiau. Kiek gi galima tais penketais mokytis???

Rodyk draugams