Kai rašiau paskutinį įrašą bloge, dar sėdėjau kaime pas tėvus ir mėgavausi šiltomis dienomis. Dabar aš Vilniuje, ten kur visad svajojau pagyventi, bet niekad nemaniau, kad taip iš tikrųjų nutiks.

Atvykusi sostinėn sutikau pačius pačiausius kambariokus: Robertą, Vitalijų, Justą ir Adomą. Nė sapne nesapnavau ir jokiu būdu nemaniau, kad gali taip būti jog visi puikiai sutarsim, sugyvensim ir net kartu bulves kepsim :) Rugsėjis prabėgo nepastebimai: žiūrint krepšinį, šokant, tvarkantis, grojant gitaromis (namuose jų jau 3) ir kitaip linksmai leidžiant laiką.

Spaliui atėjus, rimtiems mokslams prasidėjus, plaukai pradėjo šiauštis. O dar kai, kad ir kaip norint, savaitgaliai vistiek pralekia nieko nepasimonat, ir viskas kaip visad paskutinei dienai arba nakčiai, patikėkit ot smagu!!! Taigi, mokslų čia ne taip kaip mokykloj, skaityt ne po penkis o po 30 ar 100 puslapių (priklauso ar lietuviškai ar angliškai, o pas mus dažnai angliškai deja) tai nakties sunkiai užtenka. Ir į kolį negali nenueit, nes skola bus. Uch! Sakiau, kad plaukai šiaušiasi.

Na, bet nepaisant mokslų, vistiek gera čia gyventi, šiame mieste, tarp savų :)

 

P.S. Kažkoks keistas įrašas, neišbaigtas tarsi…

Rodyk draugams